Videos

Filipinų krepšinio keistenybės ir ko Lietuvai iš jų reikia pasimokyti

Man patinka visokios įdomybės, keisti faktai ir įvairenybės. Savo straipsniuose aš vis bandau kažką įrodyti, bet šįkart aš to jau nebandysiu padaryti, panašiai kaip tas žmogelis iš laidos „24 valandos“. Tegul tai bus toks įrašas, kokių irgi stengsiuosi kartais vieną kitą įmesti – apie kažką, kas yra labai įdomu ir keista, bet ką toli gražu ne visi žino. Na, toks čekuoliškas stilius.

Kiekvieni lietuviški metai yra nužymėti tais pačiais donelaitiškais rūpesčiais, darbais, linksmybėmis ir gėrybėmis: trigubomis tautinėmis šventėmis, sniegu balandžio 15 d., Eurovizija, dejavimu apie egzaminus ir stojimus, eilėmis prie kelto ir įvažiavimo į Palangą, grybų sezonu, krepšinio žiūrėjimu ir keiksmais (tik daugmaž kas trejus metus, laimėjus medalius – iš džiaugsmo). Po to dar būna  liūdnos Vėlinės, o po jų jau ir sniegas bei Kūčios, bet sustokime čia, nes dabar yra kaip tik that time of the year, kaip sako amerikonai, ir krepšinis yra tai, apie ką visi kalba. Taigi, ir aš kalbu.

Bet šįkart ne apie mūsų puikųjį lietuvišką krepšinį, o apie visai ką kito. Atsimenate tą istoriją, kai Dennisas Rodmanas* nuvažiavo į Šiaurės Korėją ir su Kim Jong Unu sugalvojo naujas krepšinio taisykles, maždaug penki taškai metant nuo vidurio aikštės ir pan.? Tai čia, žinokite, ne vienintelis keistas ir įdomus dalykas krepšinio pasaulyje.

Šitų žodžių neįmanoma ištarti be pigaus ištęsimo, kompensuojančio tingėjimą ar nemokėjimą susigalvoti normalų džinglą. Čia tik vienas iš dalykų, kuriuos visi padorūs jaunieji žurnalistai (taip, jūs, žinau, kad skaitote) turi išmokti iš Vido Mačiulio.  Kiti dalykai - kaip nepaisant visiškos nekompetencijos dešimtmečius išsilaikyti darbe, kaip suformuluoti interviu klausimus paliekant atsakovui tik atsakyti "taip" (maždaug "Tai turbūt, Arvydai, kai lipote ant pakylos Barselonoje ir matėte Lietuvos trispalvę šalia Amerikos vėliavos, labai virpėjo širdis?" "Na taip". "O tai kai teisėjai atėmė pergalę rungtynėse su Jugoslavija ir daužėte galvą į krepšio stovą, turbūt buvo apėmusi visiška neviltis?" "Na taip."), o kartais tiesiog imti ir pasirašyti nebūtus interviu pačiam, kaip pats gerbiamas žurnalistas ir prisipažino.

Šitų žodžių neįmanoma ištarti be pigaus ištęsimo, kompensuojančio tingėjimą ar nemokėjimą susigalvoti normalų džinglą. Čia tik vienas iš dalykų, kuriuos visi padorūs jaunieji žurnalistai (taip, jūs, žinau, kad skaitote) turi išmokti iš Vido Mačiulio. Kiti dalykai – kaip nepaisant visiškos nekompetencijos dešimtmečius išsilaikyti darbe, kaip suformuluoti interviu klausimus paliekant atsakovui tik atsakyti „taip“ (maždaug „Tai turbūt, Arvydai, kai lipote ant pakylos Barselonoje ir matėte Lietuvos trispalvę šalia Amerikos vėliavos, labai virpėjo širdis?“ „Na taip“. „O tai kai teisėjai atėmė pergalę rungtynėse su Jugoslavija ir daužėte galvą į krepšio stovą, turbūt buvo apėmusi visiška neviltis?“ „Na taip.“), o kartais tiesiog imti ir pasirašyti nebūtus interviu pačiam, kaip pats gerbiamas žurnalistas ir prisipažino.

Continue reading

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos