Kas lemia deimantų vertę ir vienas gudrus triukas, kurio bijo juvelyrikos industrija

Esate turbūt matę skelbimus internete, kurie siūlo sužinoti vieną gudrų (arba keistą) triuką, kurio bijo kažkuri industrija? Tie triukai turėtų padėti išspręsti visas pasaulio problemas, t.y. užsidirbti pinigų, numesti svorio, tapti geresniais lovoje, išvengti vėžio ir dar velniaižin ką. Seniau tie skelbimai išimtinai būdavo tik nelegalų turinį platinančiose arba erotinėse svetainėse, bet dabar pradeda pro truputį prasiskverbti jau ir į visiškai respektabilius šaltinius, nes jie labai gerai veikia. Žmonės tikrai nori sužinoti, kaip prasisukti pigiau arba apgauti industriją, stick it to The Man, kaip sako amerikonai.

The Man.

The Man. Jis priklauso 1%, jis yra baltas vyras ir tuo didžiuojasi, jo gyvenimo tikslas yra „to bring us down“.

Ir visas tas sakinys tuose skelbimuose yra sudarytas vien tik iš žodžių, kurie yra kone labiausiai paveikūs ir užkabinantys bet kurioje kalboje. Vienas – tau reikia daryti tik vieną dalyką, tai turbūt visiškai lengva! Gudrus / keistas – tai ne visi žino ar ne visiems tai daeina. Triukas – vėl aliuzija į gudrumą, gal net apgavystę, ir taip pat į kažką, ką galima padaryti labai greitai. Bijo / nenori, kad sužinotų / nekenčia – neigiami jausmai, sukeliami tam subjektui, kurio tu pats bijai, nekenti ar niekini. Industrija – nuoroda į tai, kad egzistuoja kažkoks sąmokslas, arba beveidis korporatyvinis buldozeris, važiuojantis per paprastus žmones. Arba vėlgi – The Man, kuris bando Bring Us Down.

Štai aš jums vieną tokį gudrų triuką, kurio nenori žinoti industrija, ir papasakosiu.

Neseniai mano gyvenime atėjo tas metas, kuris kažkada ateina daugeliui vyrų – noras pasipiršti mylimai merginai ir po to, jeigu viskas gerai, kelti ir vestuves. O kai tai darai, tai merginai reikia dovanoti žiedą su deimantu. Ar ne?

Kaip pažiūrėsi. Amerikiečiai sakytų, kad kitokio varianto net ir nelabai gali būti. Jie turi tokią taisyklę, kad sužadėtuvių žiedas turi kainuoti ne mažiau kaip du mėnesiniai besiperšančiojo atlyginimai. Kartais netgi trys. Na, bet žinote, pas juos viskas daugiau ir galingiau, ir mašinos, kur penki žmonės priekyje susėstų, ir supersize burgerio kompleksai su 1,7 l kolos kibiriuku, ir 20% arbatpinigiai, kurių negavę aptarnautojai turi visišką teisę tave išvadinti cheap euro bastard. Tai turbūt deimantai irgi visgi yra viena iš tokių nerašytų taisyklių, turinčių skatinti vartojimą.

Ne visi žino, kad geriausiais laikomi ir daugiausiai apdovanojimų laimintys dokumentiniai filmai dažniausiai yra smarkiai pagražinti. Toks yra "Searching for Sugarman", toks yra ir "Supersize Me". Niekas taip ir nesugebėjo pakartoti filmo herojaus "sėkmės" gadinantis sveikatą greitu maistu.

Ne visi žino, kad geriausiais laikomi ir daugiausiai apdovanojimų laimintys dokumentiniai filmai dažniausiai yra smarkiai pagražinti. Toks yra „Searching for Sugarman“, toks yra ir „Supersize Me“. Niekas kitas taip ir nesugebėjo šitaip sėkmingai „susigadinti sveikatos“ Morgano Spurlocko didelių makdonaldo patiekalų rijimo metodu, nors bandė, tikrai bandė.

Bet tai negalioja lietuviams – pirma, jie dažnokai įsivaizduoja neturintys tiek pinigų, kad įpirktų deimantus (kas yra bullshit, du minimalūs lietuviški atlyginimai jau nuperka deimantus, tai užtektų bent pabandyti prilygti amerikonams), o antra, kuriems galams tie deimantai, kai galima sugalvoti šiaip gražų žiedą ir be jų. Taip, Lietuvoje ypač populiaru yra sužadėtuvių žiedus daryti įmantresnius, ornamentuotus, su visokiais įdomiais dizaino sprendimais. Sunku pasakyti, ar tai yra geriau negu paprastas klasikinis žiedelis su akmenuku, bet matyt tikrai atsirado ne iš gero gyvenimo ir ne iš išlaidumo. Va taip ir išeina – net jeigu atlyginimai JAV ir Lietuvoje būtų vienodi, amerikiečiai vien dėl šitos savo tradicijos pirktų gerokai brangesnius žiedus. Kuris variantas geresnis, lietuviškas ar amerikietiškas – sunku vienareikšmiškai pasakyti. Būna ir blogiau – kai kuriose skurdesnėse Azijos ir Afrikos šalyse jaunieji prasiskolina keliasdešimčiai metų, kad išvažiuotų į Dubajų ir prisipirktų visokio šlamšto ir kuo daugiau auksų vestuvėms, tad jau geriau būti taupiems negu šitaip. Bet po truputį vis daugiau amerikietiškų vestuvių atributų (pirmiausia serialų, filmų ir kitos popkultūros dėka) išstumia lietuviškus piršlio korimus ir stalo užėmimus, tai kažkaip tie jų standartai prasiskverbia ir į sužadėtuves.

Iš kur apskritai atsirado ta tradicija dovanoti deimantus sužadėtuvių proga? Deimantų prekeiviai jums bus gatavi pripasakoti apie šimtametes tradicijas ir kaip ten koks nors maro metų kunigaikštis pirmasis sugalvojo įteikti deimantą savo damai. Didžioji dauguma tokių pasvaičiojimų yra nesąmonė. Deimantai yra viena iš prekių, kurių vertė sukurta daugiau ar mažiau dirbtinai. Yra netgi puikiai žinomi už tai atsakingi žmonės – kompanija (ar labiau kompanijų grupė) De Beers, kuri (surprise, surprise) užsiima deimantų kasyba ir prekyba. Kaip jie tai padarė? Ogi paprastai – ekonomikos dėsniai sako, kad prekės kaina kyla, jeigu didėja jos paklausa arba mažėja pasiūla, kitiems dalykams nekintant. O dar labiau kyla, kai šie du dalykai veikia vienu metu.

Visi kiti Google vaizdų paieškos rezultatai apie pasiūlą ir paklausą buvo neįdomios kreivės.

Visi kiti Google vaizdų paieškos rezultatai apie pasiūlą ir paklausą buvo neįdomios kreivės. Šitas tuo tarpu kažkuo primena dalies visuomenės požiūrį į ekonomiką ir tai, kaip valstybė turėtų jiems padėti – aš turiu paklausą pinigams, jūs turite man juos pasiūlyti.

De Beers kompanija yra tokia, kuri niekaip kitaip ir negalėjo pasielgti, tik vienu metu ir kelti paklausą, ir riboti pasiūlą. Deimantai nėra reti, skirtingai negu daugelis žmonių galvoja. Afrikoje XIX a. buvo atrasti milžiniški jų klodai, kurie iš principo turėjo greitai numušti deimantų kainą iki paprastų stikliukų. De Beers tai nebuvo problema, jie tiesiog supirko visas iš eilės kasyklas, pradėjo kasti tik labai ribotą kiekį deimantų, ir dargi supirkinėti deimantus iš kitų šaltinių, kad sumažintų pasiūlą ir sukeltų jų kainą. Paklausos pusėje visa tai lydėjo turbūt didžiausia ir galingiausia visų laikų reklamos kampanija, padariusi deimantus vakarietiškos (ir ne tik, nes rytiečiai vakariečių prabangą irgi kopijuoja) kultūros kvintesencija. Tai prasidėjo daugmaž 1930 m. Deimantai pradėti reklamuoti kaip vyro rimtų ketinimų moters atžvilgiu įrodymas. Aktorės ėmė nešioti deimantus viešumoje, mokyklinukėms buvo vedamos paskaitos apie gero žiedo su deimantu svarbą. Atsirado geriausiu XX a. reklaminiu šūkiu pripažintas ir vėliau Bondo filmo pavadinimu tapęs lozungas – „A diamond is forever“. Geriausi atrandami deimantai vis kažkaip lyg netyčia atsidurdavo Britanijos karališkosios šeimos lobyne, o tai juk vieni iš populiariausių žmonių visame pasaulyje ir gyvas aukštosios kultūros ir prabangos įsikūnijimas. Ir dar filmas Gentlemen Prefer Blondes (1953) su Marilyn Monroe, atnešęs į pasaulį dar vieną garsią frazę „diamonds are a girl’s best friend“. O po to, įkalus deimantus giliai į kolektyvinę sąmonę – atsargus reklamos kampanijų vairavimas tokia kryptimi, kad būtų parduodami tokie deimantai, kuriuos labiausiai reikia parduoti – jeigu reikia parduoti mažus, galime išrasti „eternity“ žiedo dizainą su gausybe mažų deimančiukų; jeigu didelius – na ką gi, į madą vėl grįžta klasikiniai žiedai su vienu didesniu akmeniu.

De Beers monopoliui nuolat grasino tik pora niekaip nepasiduodančių alternatyvių deimantų šaltinių – tai SSRS ir Kanada. Kanadietiški deimantai, beje, ir dabar dažnai perkami vien todėl, kad tikrai nėra niekuo susiję su kokiais nors kruvinais Afrikos režimais, karais, perversmais ar korupcijomis. De Beers tuo pasigirti niekada negalėjo, nes jiems nelabai rūpėdavo, iš kur atsiranda jų superkami ir platinami deimantai. Tai galų gale ir tapo jų monopolio žlugimo priežastimi, apie 2000 metus jie pradėjo pardavinėti tik savo pačių kastus deimantus, ir jų rinkos dalis krito nuo 90% iki 33%.

Mir kasykla Jakutijoje, didžiausia SSRS. Taip, tie taškeliai nuotraukos viršuje yra sovietiniai blokiniai namai.

Mir kasykla Jakutijoje, didžiausia SSRS.

Tarkime, kad nepaisant visko, nusprendėte, jog norite sužadėtuvių žiedo su deimantu. Aš irgi taip nusprendžiau – jeigu kažkas buvo pakankamai gudrus, kad paverstų tam tikrą dalyką visuotinio geidžiamumo preke, tai aš pirksiu tą prekę, ir nematysiu tame problemos. Kaip perku Coca-cola ir holivudinius filmus.

Turbūt jau pastebėjote, kad kaip ir daugelis „vieno gudraus triuko“ užkalbėtojų, aš vilkinu laiką ir to triuko vis nepasakau, nes man patinka išlaikyti jūsų dėmesį. Tai paskaitykite dar, nes turėtų ir toliau būti įdomu, o galų gale tą triuką aš jums pažadu. Tik trumpa užuomina – absoliuti dauguma deimantus savo moterims perkančių vyrų permoka. Ir permoka todėl, kad menkai išmano, kokios yra esminės deimantų charakteristikos, lemiančios jų kokybę ir kainą. Taigi, pradėkime nuo geriausiai žinomos.

 1. Karatai. Apie šitą tai visi yra girdėję, ir iš esmės tik tuo ir vadovaujasi pirkdami. Kalbama daugmaž taip – o, va čia 0,3, arba 0,5 karatų deimantas, o apie visa kita istorija nutyli.

Karatas yra svorio matas. Netgi ne dydžio matas – mažiau sveriantis deimantas vizualiai gali būti ir didesnis, žiūrint iš viršaus ( o taip ir žiūrima į deimantus žieduose). Verta pastebėti, kad labai apsimoka pirkti deimantus, kurie turi vos vos mažiau karatų už tam tikrą „apvalią“ ribą. Pvz., 0,39, 0,48, 0,97 karato ir panašiai deimantai bus ženkliai pigesni už „apvalius“ brolius, o vizualiai skirtumas bus visiškai menkas.

Dydžiams palyginti yra puikus įrankis, prieinamas svetainėje diamdb.com. Čia galite susivesti karatus, deimanto formą, tikslius matmenis milimetro dalimis, žiedo storį, ir pamatysite realų žiedo dydį, pritaikytą pagal jūsų ekraną. Tiesa, nenaudokite svetainės per telefoną, kompiuteriai ar planšetės rodo teisingiau.

Dydžių mados skiriasi. Lietuvoje deimantai beveik visuomet būna mažesni, kaip ir minėjau, pirmiausia dėl perkamosios galios, bet kažkodėl įtariu, kad ne tik – turbūt ir dėl visuomenėje priimtino kuklumo (lyginant su amerikietišku išsišokimu ir savivertės jausmu). Amerikoje atrodo visiškai normalu, kad mergina nešioja kažin kokio masyvumo deimantą, šviečiantį iš tolo. Lietuvoje tuo tarpu pasitaiko ir išvis miniatiūrinių, vos įžiūrimų deimančiukų. Kartais dar ir žiedo dizainas padarytas taip, kad apgautų akis ir vizualiai padidintų akmenį.  Čia jau turbūt nieko sveikintino. Jeigu jau tikrai neįperkate įžiūrimo deimanto, tai gal geriau išvis jokio deimanto negu toks. Cirkonis žiba ne blogiau, tik tiek, kad jis cirkonis. Arba išvis galima be akutės, tada jau galima daugiau dizaino elementų sugalvoti. Jeigu norite, kad laikikliai neužgožtų paties deimanto, manyčiau, kad jo dydis turėtų būti bent jau 0,3 karato. Būtent nuo 0,3 iki 0,4 karato man pačiam ir atrodo optimalus dydis – tikrai įžiūrimas, ganėtinai solidus, bet vis dar ne per daug išsišokantis.

Su karatais yra viskas tvarkoje, tai visiškai puikus ir svarbus dalykas, turbūt netgi ir svarbiausias deimanto parametras. Bet visgi rinktis deimantą vien pagal karatus (o taip beveik visi ir renkasi) būtų maždaug tas pats, kaip rinktis automobilį pagal dydį, arba butą vien pagal plotą. Aišku, gal kartais ir reikia taip daryti, jeigu reikia sutalpinti tris vaikus ir du šunis. Bet net tuomet būtų buka neatsižvelgti į automobilio kuro sunaudojimą arba saugumą, arba buto lokaciją, kambarių išdėstymą ar šildymą.

O tokių elementų, nulemiančių deimanto vertę ne ką blogiau negu karatai, yra visai nemažai. Anglų kalboje pagrindiniai elementai vadinami 4 Cs. Vienas iš C yra carat (jau minėti karatai). Kiti – cut (briaunavimas, nors man labiau patinka tiesiog pjovimas), colour (spalva) ir clarity (švarumas). Taigi, apie visus likusius elementus iš eilės.

2. Briaunavimas. Visi deimantų specialistai sutinka, kad būtent čia, neskaitant dydžio, yra svarbiausias deimantų parametras, labiausiai lemiantis jo vertę. Matuojamas paprastai – geras, labai geras, idealus. Nuo briaunavimo priklauso, kaip lūžta šviesos, patenkančios į akmenį, spinduliai, tad ir blizgėjimas. Briaunavimo kokybę nulemia ir juvelyro meistriškumas, bet ir natūralios akmens charakteristikos. Kaip ir dažnai gyvenime, žodis „geras“ čia nereiškia, kad parametras geras – tiesiog prastesnio briaunavimo deimantų jau nelabai kas ir parduoda, geriau juos panaudoja pramonėje ar dar kur. Visokios deimantų įmonės dar prisigalvoja ir savo kategorijų, super ideal arba signature ideal. Bet sertifikatuose bus tiesiog ideal / excellent ir viskas.

3. Spalva. Ji matuojama abėcėlės raidėmis nuo D iki Z. D reiškia, kad deimantas yra visiškai bespalvis. Sakoma, kad plika akimi neįmanoma atskirti deimantų iki F spalvos, kai kurie sako, kad net iki G, bet tai yra nesąmonė –  skirtumas tikrai yra visiškai realiai matomas lyginant deimantus vieną šalia kito.

diamond-color-chart

Jeigu kalbame apie I arba J spalvos deimantą, jų spalva jau greičiausiai gana aiškiai bus gelsva, pilkšva ar rusva. Toliau jau tik blogiau, dažniausiai jokie save gerbiantys juvelyrai nebesiūlo tokių spalvų. Lietuviai menkai save gerbia, tai čia K ir L dar visai yra standartas, bet N ir O tai jau tikrai ne.

Pala pala, sakysite, o kaip visi ten garsieji mėlynieji, rožiniai deimantai ir pan.? Taip, yra ir tokie, bet jie kainuoja jau absoliučiai nenormalius pinigus ir yra vadinami „fancy coloured“ deimantais. Taip ir rašoma, deimanto spalva yra „fancy blue“, „fancy brown“, „fancy yellow“ ir pan.

4. Švarumas. Dar viena krūva raidžių, bet jei mokate angliškai, atsiminti nebus problemos. Skalė yra tokia:

FL – flawless, nepriekaištingas;

IF – internally flawless, viduje nepriekaištingas, bet turintis kokių nors trūkumų išorėje;

VVS1/VVS2 – very very slightly included – nuo tobulo gali atskirti tik patyręs vertintojas su 10x didinančia optika;

VS1/VS2 – very slightly included, aiškiai matomi smulkūs netobulumai su 10x optika;

SI1/SI2 – slightly included, sunkiai plika akimi matomi netobulumai;

I1/I2/I3 – imperfect, tiesiog netobulas su aiškiai matomais defektais. Paprastai neparduodamas papuošalams, nebent jei reikia daug deimantų užpildyti kam nors.

Deimantų netobulumai yra įvairūs, ir pavadinti labai jau poetiškai, kad neduokdie kas nors nepagalvotų, kad čia kažkas blogo, kai visa tai tiesiog prisideda prie akmens individualumo. Pats paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis yra plunksna (feather) – tai kruopelė, mineralo inkliuzas, blokuojantis šviesą. Dviguba pynė (twinning wisp) – keletas inkliuzų, kurie formuojantis deimantui susipynė tarpusavyje. Debesis (cloud) – vėlgi keleto inkliuzų grupė, tik panašesnė į miglą deimanto viduje.

Yra ir dar keletas deimanto vertę galinčių nulemti parametrų. Kai kurie iš jų nelabai įdomūs – simetrija, proporcingumas (jeigu deimantas turi mažai karatų, bet didelį plotą žiūrint iš viršaus, jis turbūt bus netinkamų proporcijų, tad vėlgi spindėjimas bus kažkiek prastesnis),  smaigalio (culet) tipas ir t.t. Smulkmenos, tiesą sakant.

Tačiau vienas tikrai įdomus parametras yra švytėjimas, arba fluorescencija. Apie 30% deimantų turi tam tikrų cheminių elementų dalelių, kurios paverčia ultravioletinius šviesos spindulius kitokio ilgio šviesos bangomis. Tai reiškia, kad natūralioje saulės šviesoje (arba po ultravioletine lempa) deimantas švyti spalvotai. Dažniausiai pasitaikanti švytėjimo spalva yra mėlyna – ją sukelia boro atomai. Tai turbūt kontraversiškiausias deimantų parametras, ir vienas iš tų, kurių reikšmę vėlgi lėmė deimantų pardavėjų manipuliacijos.

Fluorescencija yra vienareikšmiškai gerai, kai deimanto spalva nėra pati geriausia. Ji lengvai gali padaryti taip, kad J spalvos deimantas atrodytų kaip G ir pan. Bet jeigu deimantas yra geros spalvos, kartais, labai retai, ypač stipri fluorescencija sukelia deimanto blizgumo praradimą, tam tikrą apsiblausymą (anglakalbiai sako milkiness, pieniškumą). Taip būna gal kokiame 1% geriausių spalvų stipriai fluorescuojančių deimantų ir tas defektas matomas vėlgi tik saulės šviesoje. Rizika labai maža, bet to užtenka, kad rinka išeitų iš proto. Neduokdie man papuls apsiblausęs deimantas. Todėl visi fluorescenciją turintys deimantai yra keletu procentų pigesni. Nors to apsiblausymo šansas yra artimas nuliui arba visiškai nulinis (jeigu deimanto spalva prastesnė). O prieš keletą dešimtmečių tokie deimantai buvo vadinami „blue white“ ir kaip tik buvo brangesni už kitus, nes fluorescencija buvo tiesiog fainas ir cool dalykas, pridedantis labai daug žavesio akmeniui.

Kai aš pirkau savo sužadėtinei žiedą, be baimės rinkausi deimantą su stipria fluorescencija. Žiūrėti į jį saulės šviesoje yra kažkas nuostabaus – kažkas panašaus yra vaizdelyje žemiau. Gaila, kad tos saulės menkai yra žiemą. Laukiu vasaros.

 —

O va dabar pagaliau apie tai, kur reikia pirkti deimantus. Iškentėte ilgą pasakojimą, investavote daug laiko, tai štai jums ir atpildas. Iš anksto apsidraudžiu ir sakau, kad niekas manęs neprašė nieko pareklamuoti, bet reklamuosiu vis tiek, nes manau, kad bet kieno interesas yra nusipirkti daiktus pigiau (arba geresnės kokybės už tą pačią kainą), ir pats esu labai patenkintas taip padaręs.

Blogiausia vieta, kur tai galite padaryti, yra didelių prekybos centrų juvelyrinės parduotuvės. Ten kainos yra absoliučiai nenormalios ir neadekvačios. Nieko nekaltinu, kad brangiai pardavinėja mažos vertės daiktus nežinantiems žmonėms, nes informacijos asimetrija yra normalus dalykas laisvoje rinkoje. Tik duodu jums informaciją, kad tos asimetrijos aukomis nebūtumėte jūs. Net juvelyrai juokiasi iš to, kiek žmonės sumoka Akropolyje ir panašiose vietose, o ir jie patys apiplėšinėja žmones.

Šiek tiek geresnės kainos yra juvelyrinėse parduotuvėse, kurios yra įsikūrusios mieste, arba lietuviškose internetinėse parduotuvėse. Iš tiesų, jeigu nueisite į kokią lietuvišką internetinę parduotuvę, paskambinsite jiems ar susitiksite apžiūrėti žiedų, jums pripasakos, kaip čia yra žymiai pigiau, ir bus teisūs,

Žmonės sako, kad geriausia deimantus yra pirkti Antverpene, senojoje istorinėje deimantų industrijos sostinėje, kur šituo verslu daugiausia užsiimdavo ir tebeužsiima žydų pirkliai ir juvelyrai. Nežinau, nesilankiau ten. Bet ir be Antverpeno yra puiki alternatyva, kuri dargi ir žymiai patogesnė daugeliui iš mūsų. Pirkti iš užsieninių internetinių parduotuvių.

Ši skulptūra Antverpene simbolizuoja vargšus paprastus žmogelius, klūpinčius prieš deimantų industriją.

Ši skulptūra Antverpene simbolizuoja vargšus paprastus žmogelius, klūpinčius prieš deimantų industriją. Į Antverpeną jie atvažiuoja išmaldos, labai norėdami deimantų, bet neturėdami pinigų. Šitas pavaizduotas dėdė jiems mielaširdingai deimantų išrašo už ypatingą kainą.

Taigi, paimkime kokius 800-850 eurų, ir pažiūrėkime, ką šitie pinigai nupirks mums lietuviškoje internetinėje parduotuvėje ir užsieninėje. Lietuviškoje (vienoje iš populiariausių, sprendžiant pagal supermamų paminėjimus, kurie yra pats teisingiausias matas visokiems tokiems dalykams) – visa kalba eina apie karatus, šiek tiek apie spalvą ir švarumą (bet tai paliekama antrame plane, o geros spalvos ir švarumo deimantų tiesiog nėra). Ir nieko, visiškai nieko apie patį svarbiausią parametrą – briaunavimą! Apie fluorescenciją, simetriją ir visa kita, be abejo, taip pat. Taigi – rezultatas: už 839 € gaunamas 14 karatų aukso žiedelis, kurio viduje – 0,3 karato, I-J spalvos (net nėra tikslumo kokios, turi pasikliauti malone), SI-I1 švarumo (taigi, galimai su plika akimi matomais defektais!) deimantas. H spalvos ir SI skaidrumo, jau kiek labiau patenkinamas – 909 €. Užsienietiškoje parduotuvėje (Blue Nile, bluenile.com)  pasirinkimas platus ir galima rinktis pagal kiekvieną parametrą. Jeigu norite tik idealaus briaunavimo, galite už tuos pačius pinigus (apie 841 € su visais mokesčiais ir pristatymu, ir su tokiu pačiu 14 karatų aukso žiedu) gauti 0,36 karatų, D spalvos (geriausios), SI2 švarumo akmenį. Arba J spalvos ir VVS2 (vieno iš geriausių) švarumo. Jeigu briaunavimui esate atlaidesni, tai rasite netgi 0,35 karatų E ir VS1 derinį. Taigi, greičiausiai galėsite rinktis akmenį, kurio du iš trijų pagrindinių parametrų (neskaitant svorio) yra labai aukšti. O jeigu jums rūpi tik svoris – ką gi, už tiek galite gauti netgi 0,47 karato deimantą. Kaip viską suderinti – jau jūsų reikalas. Aš nebijojau fluorescencijos, SI2 švarumas man atrodė pakankamas, bet norėjau geros spalvos ir briaunavimo. Jūsų preferencijos gali būti ir kitokios.

Parduotuvę Blue Nile, kaip ir daugybę gyvenime naudingų dalykų, radau supermamų klube. Tik tiek, kad niekas iš supermamų jos atrodo taip ir neišbandė. Pagrindinis argumentas buvo „man tai baisu pirkti iš užsienio“. Na taip, daiktas brangus, bet panašios vertės lėktuvo bilietus pirkti internetu niekam neatrodo pernelyg rizikinga. Paskaitinėjau aš apie tą parduotuvę, pažiūrėjau, kad ji yra daugmaž Amazon, eBay ar Etsy patikimumo lygio, ir nusprendžiau, kad nebus jokių problemų. Ta parduotuvė tobulai sprendžia bet kokias abejones ir baimes, kurios žmonėms galėtų kilti perkant tokį daiktą internetu. Baisu, kad gausite susimokėti muitą ir PVM, kurie bus antra tiek, kiek kainavo žiedas? Jokių problemų, nors parduotuvės štabas yra Sietle, ES viduje viskas siunčiama iš Airijos sandėlio. Netgi ne iš UK, nes ką čia suprasi, ims ir išstos jie iš ES. Abejojate, kiek čia išeis su visokiais bankų konvertavimo mokesčiais? Visos kainos yra rodomos tavo nacionaline valiuta (prieš Naujuosius rodė litais, po to iškart eurais), su visais mokesčiais, ir mokėdamas kortele taip pat moki savo nacionaline valiuta. Abejoji, ar deimantai tikri? Gali online pasiskaityti kiekvieno deimanto tarptautinį GIA sertifikatą su visomis detalėmis. Bijai, kiek kainuos siuntimas arba nepasitiki kurjeriais? Su kiekvienu pirkiniu, nesvarbu jo vertė, yra nemokamas FedEx siuntimas ir pirkinio draudimas iki tavo durų. Deimantų dealai geri, bet nerandi gero žiedo modelio (iš tiesų, jeigu galima prie kažko prikibti, tai prie riboto žiedų modelių pasirinkimo)? Pirk tik deimantą, jis bus atsiųstas specialiame laikiklyje, o tada jau tavo reikalas ką su juo daryti. Jeigu dar kyla kokių klausimų, yra live chat ir pagalbos linija. Po velnių, jeigu visokie ebėjai ir amazonai turėtų tokias paslaugas, būtų kažkas nerealaus.

Žiedą atsiuntė per maždaug savaitę, nes užtrunka deimanto atvežimas iš sandėlio ir įstatymas į žiedą. Žiedas buvo dėžutėje, pakankamai elegantiškoje pasipiršimui, taip pat buvo originalus sertifikatas ir vertinimo laiškelis, kuriame parašytas palyginimas tarp mano sumokėtos kainos ir analogiško žiedo rinkos kainos Lietuvoje. Skirtumas – apie 1,5 karto.

Be šitos yra ir kitų parduotuvių, siunčiančių į Lietuvą, pvz. overstock.com, nors daugelis nesiūlė tokių palankių sąlygų kaip Blue Nile. Gal pasitaiko dar geresnių variantų, jeigu žinote, informuokite.

O sutaupytus pinigus galite nešti man, grynaisiais.

Tagged , , , , , , , ,

15 thoughts on “Kas lemia deimantų vertę ir vienas gudrus triukas, kurio bijo juvelyrikos industrija

  1. Mantas parašė:

    Labai informatyvus straipsnis. Dėkui. Kaip tik renkuosi žiedą. Beje, būtų smalsu pamatyti Jūsų įsigytą žiedą.

  2. Paulius parašė:

    Labai gerai parasyta! O as uzssisakiau is since1910.com, nors jie JAV, bet atsiliepimai daaaug geresni nei Blue Nile ir ideda nuotraukas deimantu. Tik i Lietuva nepristato, bet as tuo metu buvau komandiruoteje Svedijoje, tai pristate ten. Irgi ziedo modelis gan paprastas, deimantas 0,51ct G/VVS2 kuri dar patikrinau per HCA tool ir jis tiesiog idealus ir ziauriai patenkinta suzadetine 🙂 Net iskaiciavus importo mokescius, Lietuvoj toks ziedas pas juvelyra ar salone butu kainave 1000 euru brangiau (nes aisku is pradziu net minties nebuvo is JAV uzsakineti, kol nepamaciau Lietuvoj kainu:D), o Svedijoje isvis butu dukart brangiau nei as mokejau. Dar James Allen yra neblogas pardavejas internetu.

  3. juvelyrika parašė:

    Na labai įdomus straipsnis!

  4. Reasonable parašė:

    Tamsta Pociau, Jūs tikras laifseiveris. Jau naršau BN, išsirinkau 0,37c, Ideal Cut, D, VS1, Strong Flourescence. Tikiu, bus gerai. Kaina tai geriau nei gera. Net įtarimą kelią… o visgi, jeigu strong flourescence, tai gal „saugiau“ pirkti žemesnės kategorijos spalvą, nei D? Ir dar klausimas, ar neatlikote tyrimo, ar verta iš BN iškarto pirkti ir žiedą, ar geriau parsisiųsti brilijantą ir Lietuvoje, su juvelyrų pagalba, susimeistrauti žiedą?

    • Donatas Pocius parašė:

      Ačiū, labai malonu pagelbėti žmonėms 🙂 aš pirkau stiprios fluorescencijos ir D, žinokit, puikus deimantas. Ir labai įdomiai ta mėlyna spalva atrodo. manau, nereikia bijoti, spėju, kad šitas šopas nerizikuoja dėti blogų deimantų į prekybą net.

      Tyrimo neatlikinėjau, bet manau, nebus Lietuvoje pigiau. Pirkite su žiedu. Kadangi jau ir vestuves iškėlėme, tai galiu pasakyti, kad iš lietuvių juvelyrų pirkti žiedai (taip darėme, nes turėjome nereikalingo aukso) yra mažiau kokybiški, negu BN. Tas pats baltas auksas, bet ar padengimas prastesnis, ar kažkas, kad žymiai labiau matosi įbrėžimai ir jau dabar matosi, kad greičiau reikės nešti iš naujo padengti rodžiu. Aišku negaliu pasakyti apie visus LT juvelyrus, bet bent jau tokia mūsų patirtis.

  5. V. parašė:

    Tikrai labai įdomus straipsnis. Gal dar galite parašyti, ar likote patenkintas pasirinktu žiedo modeliu? Kaip suprantu rinkotės iš Solitaire modelių. Aš pats žiūriu „Classic Six Claw Solitaire Engagement ring“, bet jie visi gana panašūs atrodo. Ar nėra jų karūnėlės labai aukštos, kadangi iš nuotraukų atrodo gana aukštos.

  6. Migle parašė:

    Tikrai vertas dėmesio, ne tik dėl info, bet ir sėl lengvo skaitymo 🙂

  7. kaip norėčiau žieduko su deimantu :))

  8. Andrius parašė:

    Sveiki,
    atradau blog’a su irasu, perskaiciau ir pagalvojau kad nu negali but ten tokia aukso kasykla tame internete. Nuejau i prasmatnesne parduotuve (Vilniaus juvelyrika), ir supratau, kad pagrindinis parametras yra -> va kaip graziai blizga…. :)) Taigi grizau prie BN.
    Is BN renkuos 0.26c. Nezinau ar ne per mazas, bet renkuos aukstesniu parametru ir iki 800e su viskuo. Bent jau apziureti 0.3c gyvai atrode pakankamo dydzio.
    Del ziedo dydzio. Jeigu truputi nepataikau, kas tada? Galima pasikoreguoti pas bet kuri LT juvelyra, ar geriau siusti atgal? Koki modeliuka is tu keliu patys rinkotes?

  9. ziedai vestuvems parašė:

    Tai visokiuose didžiuosiuose prekybos centruose visada viskas milžiniškom ir neadekvačiom kainom. Jie ten tokias užsikelia kainas, nes dideli žmonių srautai.

  10. Labai išsamus straipsnis! Netgi paminėta “ Netgi ne iš UK, nes ką čia suprasi, ims ir išstos jie iš ES.“, kas ir atsitiko 🙂

  11. O kuo blogi juvelyriniai dirbiniai Lietuvoje? Ar Jūs manote, kad jų kainos neadekvačios jų kokybei, prabai ar pan? Aš Jūs manote, kad jie pervertinami? Ar Jūs manote, kad jie gali būti netikri? Kodėl geriau sakytis iš užsienio?

  12. Man lietuviški juvelyriniai dirbiniai patinka, nes tikrai yra gražių. O ir tikrai yra gabių juvelyrų Lietuvoje. Turiu kelis juvelyrinius dirbinius, būtent lietuviškus ir labai jais džiaugiuosi ir dažnai puošiuosi.

  13. O man kaip tik Lietuvoje pagaminti juvelyriniai dirbiniai yra patikimesni. Nesisakiau jokių juvelyrinių dirbinių iš užsienio ir manau artimiausiu metu mano nuomonė dėl to nesikeis.

  14. ne - spamui parašė:

    o gal pratrinkit tuos paskutinius spamerių plėšikų prekybcentrių spekuliantų „komentarus“ kuriais jei tik backlinkus pasidaro?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos