Category Archives: Politika

Blogas elgesys, pasiteisinimai ir 5 neutralizacijos technikos

Man labai patinka visuomenės mokslų teorijos, kurios nuostabiai gražiai apibūdina ir apibrėžia kasdienybę, kurias supratęs po to visą gyvenimą vaikštai kasdien, žiūri, taikai ir šypsaisi pats sau, nes pasaulis toks nuspėjamas.

Dabar aš jums pristatysiu vieną iš mano mėgstamiausių teorijų, kuri puikiai paaiškina, kaip žmonės elgiasi, kai prisidirba ir kai jiems reikia pasiaiškinti prieš kitus. Tai yra 1957-aisiais kriminologų David Matza ir Gresham Sykes sudėliota neutralizacijos teorija. Puiki teorija, tinkanti beveik visiems gyvenimo kontekstams. Taigi, apie ją.

Kartais žmonės ima ir pasielgia netinkamai. Netinkamai – reiškia, priešingai įstatymuose nustatytoms elgesio normoms* (nusikaltimas arba pažeidimas), religinėms normoms (nuodėmė) arba dar belenkokioms normoms (šiaip blogas poelgis). Normų yra daugybė visuose gyvenimo kontekstuose. Šeimoje yra normos – pvz. susitariama, kad tas, kuris pirmas baigia darbus, grįždamas namo užsuka į parduotuvę. Darbe yra normos – miegoti darbe yra legalu ir ne nuodėmė, bet (jeigu tai ne Japonija) nepriimtina. Prie stalo vienokios normos, akvaparke kitokios, SEL koncerte trečiokios, prie vairo ketvirtokios. Net panašiose situacijose normos gali būti visiškai skirtingos. „Forume“ ir „Multikino“ visi ėda popkornus saujomis, o „Skalvijoje“ tyliai ir gražiai sėdi, net bijok sukrebždėti per kokią lėtą kapsinčio vandens sceną suomiškame filme.  Gali drąsiai priiminėti pusę savo giminės į darbą, jeigu esi savo privačios įmonės vadovas, bet ne tada, jeigu esi mokesčių inspekcijos viršininkas.

Kai tų normų ir kontekstų yra tiek daug, tampa sunku susigaudyti visame šitame kokteilyje, ir anksčiau ar vėliau vienas ar kitas normas pažeidžiame. Kai tai išlenda į paviršių, iškart atsiranda kažkas (policininkas, viršininkas, šeimos narys, Konstitucinio Teismo pirmininkas), kas į mus duria pirštu ir sako:

– Tu! Ką čia prisidirbai!

Kai kurie žmonės tokiu atveju paima ir duoda taip pasakiusiam į snukį, bet tai ne išeitis, nes davimas į snukį irgi yra normos pažeidimas, ir gali baigtis dar liūdniau. Tad didžioji dauguma žmonių bando kažkaip pasiteisinti. Kas linksmiausia, jie tai daro labai panašiais būdais, kuriuos galima lengvai sudėlioti į lentynas.

Continue reading

Tagged , , , , , , ,

Apie (laimėtą?) karą keliuose ir skirtumus tarp vyrų ir moterų

Lietuvoje mažėja žmonių, ypač darbingo amžiaus.

Ot tai naujiena, ar ne? Emigracija gi. Paskutiniai išvykę išjunkite oro uoste šviesą ir panašiai.

Ne tik dėl to. Be to dar yra beprasmės mirtys, prisidedančios prie neigiamos natūraliojo prieaugio statistikos. Ypač tarp vyrų – tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai tarp lyčių Lietuvoje yra neįtikėtinai dideli. Moterys gyvena daugiau kaip 10 metų ilgiau negu vyrai. Tai yra pats didžiausias skirtumas visoje ES ir, mano manymu, turbūt svarbiausia lyčių lygybės problema mūsų šalyje, veikianti abi lytis vienodai baisiai – vieni tiesiog miršta anksti, kitos anksti lieka be gyvenimo partnerių ir dešimtmečius turi praleisti vienatvėje ir mažesnėje materialinėje gerovėje (nes gyventi dviese apsimoka labiau, tą daugybė ekonomistų ir sociologų seniai yra išaiškinę). Žinoma, Lietuvoje dauguma žmonių kaip ir visame pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų arba vėžio. Lietuvos vyrai yra smarkiai per mažai linkę tikrintis sveikatą, o pasitikrinę – keisti savo gyvenimo įpročius. Kaip tai pakeisti – atskira įdomi tema, gal kitam blogo įrašui.

Bet yra dar vienas dalykas, kuris lemia tuos paminėtus skirtumus tarp lyčių bei tarp Lietuvos ir senųjų ES šalių. Tai mirtys dėl išorinių priežasčių, ir visų pirma: a) savižudybės; b) žmogžudystės; c) žūtys eismo įvykiuose. Apie pirmuosius du dalykus gal kažkada irgi parašysiu, tačiau dabar norėčiau susitelkti į trečiąjį.

Eismo saugumas yra vienas iš tokių klausimų, kur kiekvienas turi savo nuomonę, ir dažniausiai skirtingą – kiti tokie klausimai yra vaikų auginimas, katės vs šunys, politika ir pan. Va, Liudvikas Andriulis dalinosi tekstu apie rytiečių vairavimo įpročius, kurį taikė ir Vilniui. Tokio lygio stūmimo dar reiktų paieškoti, paskaitykite būtinai vien dėl meninės vertės ir meistriškumo. Tuo tarpu Andrius Užkalnis, kuris šiaip jau su Andriuliu vienodai galvoja kokiais 95% atvejų, parašė visiškai priešingai – mat jis jau nebebijo, kaip jaunystėje, vairuoti Vilniuje, ir dargi mano, kad parkuotis žmonės pas mus normaliai pradėjo. Kurgi čia tiesa? Turbūt kaip dažniausiai tokiais atvejais būna – per vidurį. Pažiūrėkime giliau, į realius įrodymus ir statistiką.

Continue reading

Tagged , , , , , , , , , , , ,

Mirtis cepelinams, naujas liaudies buities muziejus ir kitos idėjos Lietuvos turizmui

Turizmas yra geras biznis, netgi visiškai nerealus – tu kažką gero turi parodyti, atvažiuoja pas tave žmonės su pinigais ir tau juos duoda. Visos šalys šitą trokšta turėti, ale kai kurios negali nei vienu būdu gauti.

Mes nesame iš tų gamtos ir istorijos apdovanotų įdomiais ir gražiais dalykais šalių, kaip kokia Kroatija, kuri tuoj po visų karų ir nesąmonių tapo nerealiu turizmo powerhousu, viena iš topinių Europos krypčių. Bet nesame ir  beviltiški. Bent jau paskutiniais metais, atvykstamasis turizmas Lietuvoje nuolat augdavo, šiek tiek aišku dėl rusų ir baltarusių „invazijos“, bet kartu ir dėl turistų ir iš šalių, pasiekiamų tik lėktuvais, tokių kaip Italija. Tačiau visada galima pavaryti geriau. Ir šitame straipsnyje aš pabandysiu sudėlioti keletą idėjų, kaip tą būtų galima padaryti.

Pirmiausia ačiū buvusiai kolegei Daivai Repečkaitei, kuri pamėtėjo šito įrašo idėją. Ji pati neseniai labai įdomiai aprašė prieš kurį laiką sklandžiusias mintis apie atvykstamąjį turizmą į Lietuvą iš Kinijos. Paskaitykite.

Pradėkime gal nuo to, kas nepadės pakelti turistų srautų. Tai aš jau seniau akcentavau, bet tai kartoti reikia du šimtus kartų, nes žmonėms vis tiek nedaeina: tikrai mažai kuo turizmo augimui gali padėti tiesioginių skrydžių iš visokių kraštų buvimas. Žinote, ką iš tiesų reiškia, kai koks nors turizmo departamento atstovas sako, kad situacija būtų geresnė, jeigu būtų tiesioginių skrydžių? Arba pvz. aiškina, kad skambino „Rolls Royce“ klubas ir kad to klubo nariai yra pasiruošę atvežti Lietuvon dešimtis tūkstančių svarų, bet to nebus, nes jie su Ryanair neskris? Čia yra lengvo pasiteisinimo ieškojimas. Paimi skrydžių trūkumą kaip atseit objektyvią priežastį, ir bet kokius savo darbo feilus kari ant jos. Jeigu kažkieno verslas ant to kabotų, jau seniai jiems būtų kilęs įtarimas, kad ne tame esmė.

Ne, tinginiai ir nemokšos, čia yra ne priežastis, o pasekmė, ir sėkmingi žmonės nuo jūsų tuo ir skiriasi, kad priežastis nuo pasekmių atskiria. Reguliarūs tiesioginiai skrydžiai atsiranda ten, kur yra poreikis, nes sudaryti pasiūlą ten, kur yra paklausa, yra lengvesnė biznio strategija negu paklausą sukurti iš oro. Na va, paims kokia avialinija, padarys tiesioginius skrydžius į kažikur, tada paskraidys tuščias lėktuvas mėnesį (nes vien dėl lėktuvo buvimo turistai į jį lipti nepradės), ir baigsis.* Liaukitės vilktis kelnes per galvą, ir visiems bus lengviau.

Taip, sutinku, kažkiek turistų gali atskristi vien dėl to, kad Ryanair siūlo bilietą už keliolika ar keliasdešimt eurų. Gali būti, kad pasitaiko ir vienas kitas išpindėjęs princas, kuriam Ryanair yra nefasonas. Bet tas paskatinimas yra minimalus. Jeigu kryptis gera, žmonės pradės keliauti su persėdimais, agentūros juos veš užsakomaisiais skrydžiais. Surinkite pilnus lėktuvus turistų užsakomaisiais, tada ateis reguliarūs, aš jums tą garantuoju. Pažiūrėkite, su Tel Avivu taip jau atsitiko.

Šituo maršrutu skraido El Al. Tai yra žiauriai brangi aviakompanija, nes ji turbūt labiausiai iš visų rūpinasi keleivių saugumu. Kai esi Izraelio avialinija, kitaip matyt neišeina. Kai šitaip nudažytas lėktuvas pirmą kartą leidosi Vilniuje, prie vieno lėktuvų stebėtojo, fotografusio nusleidimą kažkur iš Liepkalnio, priėjo nežinia kokios tarnybos pareigūnai ir visas nuotraukas ištrynė.

Šituo maršrutu skraido El Al. Tai yra žiauriai brangi aviakompanija, nes ji turbūt labiausiai iš visų rūpinasi keleivių saugumu. Kai esi Izraelio avialinija, kitaip matyt neišeina. Kai šitaip nudažytas lėktuvas pirmą kartą leidosi Vilniuje, prie vieno lėktuvų stebėtojo, fotografavusio nusileidimą kažkur iš Liepkalnio, priėjo nežinia kokios tarnybos pareigūnai ir visas nuotraukas ištrynė.

O dabar kiek pozityviau, pažiūrėkime į kryptis, kuriomis Lietuvos turizmui reikia eiti.

Continue reading

Tagged , , , , , , , , , , , , , ,

Lenkiškos pavardės ir lentelės – Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas

Praeitą savaitę Seime kažkelioliktą kartą prasidėjo visokios kalbos apie tautybes, tautines mažumas ir jų teises. Seimo nariai pradėjo svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą, ir sprendimą dukart atidėjo, o tuo tarpu nei iš šio, nei iš to sugalvojo į LR piliečio pasą grąžinti įrašą apie tautybę, nors ir tik piliečio raštišku pageidavimu.

Tą reportažą, į kurį nuorodą daviau praeitoje pastraipoje, verta paskaityti. Aš pasitikiu, kad žurnalistai teisingai atpasakojo politikų pasisakymus, ir jeigu taip –  jie yra daug ką pasakantys. Iš esmės matome, kad  labiausiai toms lentelėms priešinasi konservatoriai, kaip ne taip seniai priešinosi ir pavardžių rašymui. Jie mato tame kažin kokį baubą, gal Želigovskio šmėklą, rėkiančią „Wilno nasze“. Aš nesakau, kad dabartinė įstatymo redakcija yra gera ir verta priėmimo – tikrai verta ją perrašyti, ir aš pats nebalsuočiau už ją. Bet panašu, kad bet kokia redakcija, stiprinanti lenkų teises, konservatoriams būtų nepriimtina.

Žinote ką, o gal paimkime ir pabandykime paanalizuoti šitą situaciją iš esmės. Juk čia šiaip viskas yra gana paprasta. Nesigilinkime kol kas į visokius tarpinius variantus, sakykime, kad yra iš esmės dvi galimos šitos diskusijos baigtys Seime – arba tos pavardės ir lentelės yra įteisinamos, arba ne. Taip pat padarykime visiškai paprastą prielaidą, kad yra bent keletas aktorių, kuriems šis sprendimas yra svarbus, ir kurie yra suinteresuoti kažkuria baigtimi.

Pažiūrėkime, gal mes galime įžvelgti skirtingų suinteresuotų šalių interesus, ir kuri iš baigčių ką jiems atneša? Nesiremiu jokiais giliais šaltiniais ar teorijomis, bandau vadovautis tiesiog gana aiškiais dalykais, kurie lyg ir visiems suprantami.

Įdomiausias variantas - kai kada tos lentelės yra tiesiog lietuviško pavadinimo transkripcija, o kai kada vertinys. Įtvirtinus įstatymu, gal bent jau viena praktika atsirastų.

Įdomiausias variantas – kai kada tos lentelės yra tiesiog lietuviško pavadinimo transkripcija, o kai kada vertimas. Įtvirtinus įstatymu, gal bent jau viena praktika atsirastų.

Continue reading

Tagged , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos