Praeitą savaitę Seime kažkelioliktą kartą prasidėjo visokios kalbos apie tautybes, tautines mažumas ir jų teises. Seimo nariai pradėjo svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą, ir sprendimą dukart atidėjo, o tuo tarpu nei iš šio, nei iš to sugalvojo į LR piliečio pasą grąžinti įrašą apie tautybę, nors ir tik piliečio raštišku pageidavimu.
Tą reportažą, į kurį nuorodą daviau praeitoje pastraipoje, verta paskaityti. Aš pasitikiu, kad žurnalistai teisingai atpasakojo politikų pasisakymus, ir jeigu taip – jie yra daug ką pasakantys. Iš esmės matome, kad labiausiai toms lentelėms priešinasi konservatoriai, kaip ne taip seniai priešinosi ir pavardžių rašymui. Jie mato tame kažin kokį baubą, gal Želigovskio šmėklą, rėkiančią „Wilno nasze“. Aš nesakau, kad dabartinė įstatymo redakcija yra gera ir verta priėmimo – tikrai verta ją perrašyti, ir aš pats nebalsuočiau už ją. Bet panašu, kad bet kokia redakcija, stiprinanti lenkų teises, konservatoriams būtų nepriimtina.
Žinote ką, o gal paimkime ir pabandykime paanalizuoti šitą situaciją iš esmės. Juk čia šiaip viskas yra gana paprasta. Nesigilinkime kol kas į visokius tarpinius variantus, sakykime, kad yra iš esmės dvi galimos šitos diskusijos baigtys Seime – arba tos pavardės ir lentelės yra įteisinamos, arba ne. Taip pat padarykime visiškai paprastą prielaidą, kad yra bent keletas aktorių, kuriems šis sprendimas yra svarbus, ir kurie yra suinteresuoti kažkuria baigtimi.
Pažiūrėkime, gal mes galime įžvelgti skirtingų suinteresuotų šalių interesus, ir kuri iš baigčių ką jiems atneša? Nesiremiu jokiais giliais šaltiniais ar teorijomis, bandau vadovautis tiesiog gana aiškiais dalykais, kurie lyg ir visiems suprantami.
Įdomiausias variantas – kai kada tos lentelės yra tiesiog lietuviško pavadinimo transkripcija, o kai kada vertimas. Įtvirtinus įstatymu, gal bent jau viena praktika atsirastų.
