Visi žino, kad supermamų klubas yra didžiausias internete esantis patarimų, kaip elgtis įvairiose gyvenimiškose situacijose, šaltinis. Nepaneigsi gi, kad beveik visi žmonės daugeliu aspektų yra panašūs – augina vaikus, serga, švenčia šventes, ima paskolas, remontuoja būstus, važiuoja į atostogas, puošiasi, eina į rinkimus ir panašiai. Ne visi daro viską, ką aš čia išvardijau, bet kad ir ką jūs darote – kiti žmonės irgi tą daro. Net jeigu jums dabar atrodo, kad esate kažkokie kitokie, geresni – ateis laikas, kai supermamų klubas jums padės. Visų mūsų šūdas smirda, o supermamų išmintis žino, kaip padaryti, kad nebesmirdėtų. Daug kas iš to puslapio juokiasi, bet po kurio laiko jiems kokiai nors žemiškai bėdai ištikus (kad ir užsikimšus vamzdžiui ar suskaudus dančiui) tenka gūglinti pagalbos priemonių – ir žiū, supermamų klubas yra pirmas rezultatas. Čia kaip makdonaldas – kitiems girdint garsiai niekinamas, bet kartas nuo karto vistiek prisimenamas ir vartojamas, tiesiog šiaip, nes kartais norisi, ar iš bėdos, nes tenka.*
Bet, kaip turbūt aišku iš įrašo pavadinimo, šįkart aš ne apie tai. Taigi, atgal prie temos, ir pirmiausia – kodėl aš manau, kad tas tinklapis yra istorinė vertybė.
