Category Archives: Aviacija

Mirtis cepelinams, naujas liaudies buities muziejus ir kitos idėjos Lietuvos turizmui

Turizmas yra geras biznis, netgi visiškai nerealus – tu kažką gero turi parodyti, atvažiuoja pas tave žmonės su pinigais ir tau juos duoda. Visos šalys šitą trokšta turėti, ale kai kurios negali nei vienu būdu gauti.

Mes nesame iš tų gamtos ir istorijos apdovanotų įdomiais ir gražiais dalykais šalių, kaip kokia Kroatija, kuri tuoj po visų karų ir nesąmonių tapo nerealiu turizmo powerhousu, viena iš topinių Europos krypčių. Bet nesame ir  beviltiški. Bent jau paskutiniais metais, atvykstamasis turizmas Lietuvoje nuolat augdavo, šiek tiek aišku dėl rusų ir baltarusių „invazijos“, bet kartu ir dėl turistų ir iš šalių, pasiekiamų tik lėktuvais, tokių kaip Italija. Tačiau visada galima pavaryti geriau. Ir šitame straipsnyje aš pabandysiu sudėlioti keletą idėjų, kaip tą būtų galima padaryti.

Pirmiausia ačiū buvusiai kolegei Daivai Repečkaitei, kuri pamėtėjo šito įrašo idėją. Ji pati neseniai labai įdomiai aprašė prieš kurį laiką sklandžiusias mintis apie atvykstamąjį turizmą į Lietuvą iš Kinijos. Paskaitykite.

Pradėkime gal nuo to, kas nepadės pakelti turistų srautų. Tai aš jau seniau akcentavau, bet tai kartoti reikia du šimtus kartų, nes žmonėms vis tiek nedaeina: tikrai mažai kuo turizmo augimui gali padėti tiesioginių skrydžių iš visokių kraštų buvimas. Žinote, ką iš tiesų reiškia, kai koks nors turizmo departamento atstovas sako, kad situacija būtų geresnė, jeigu būtų tiesioginių skrydžių? Arba pvz. aiškina, kad skambino „Rolls Royce“ klubas ir kad to klubo nariai yra pasiruošę atvežti Lietuvon dešimtis tūkstančių svarų, bet to nebus, nes jie su Ryanair neskris? Čia yra lengvo pasiteisinimo ieškojimas. Paimi skrydžių trūkumą kaip atseit objektyvią priežastį, ir bet kokius savo darbo feilus kari ant jos. Jeigu kažkieno verslas ant to kabotų, jau seniai jiems būtų kilęs įtarimas, kad ne tame esmė.

Ne, tinginiai ir nemokšos, čia yra ne priežastis, o pasekmė, ir sėkmingi žmonės nuo jūsų tuo ir skiriasi, kad priežastis nuo pasekmių atskiria. Reguliarūs tiesioginiai skrydžiai atsiranda ten, kur yra poreikis, nes sudaryti pasiūlą ten, kur yra paklausa, yra lengvesnė biznio strategija negu paklausą sukurti iš oro. Na va, paims kokia avialinija, padarys tiesioginius skrydžius į kažikur, tada paskraidys tuščias lėktuvas mėnesį (nes vien dėl lėktuvo buvimo turistai į jį lipti nepradės), ir baigsis.* Liaukitės vilktis kelnes per galvą, ir visiems bus lengviau.

Taip, sutinku, kažkiek turistų gali atskristi vien dėl to, kad Ryanair siūlo bilietą už keliolika ar keliasdešimt eurų. Gali būti, kad pasitaiko ir vienas kitas išpindėjęs princas, kuriam Ryanair yra nefasonas. Bet tas paskatinimas yra minimalus. Jeigu kryptis gera, žmonės pradės keliauti su persėdimais, agentūros juos veš užsakomaisiais skrydžiais. Surinkite pilnus lėktuvus turistų užsakomaisiais, tada ateis reguliarūs, aš jums tą garantuoju. Pažiūrėkite, su Tel Avivu taip jau atsitiko.

Šituo maršrutu skraido El Al. Tai yra žiauriai brangi aviakompanija, nes ji turbūt labiausiai iš visų rūpinasi keleivių saugumu. Kai esi Izraelio avialinija, kitaip matyt neišeina. Kai šitaip nudažytas lėktuvas pirmą kartą leidosi Vilniuje, prie vieno lėktuvų stebėtojo, fotografusio nusleidimą kažkur iš Liepkalnio, priėjo nežinia kokios tarnybos pareigūnai ir visas nuotraukas ištrynė.

Šituo maršrutu skraido El Al. Tai yra žiauriai brangi aviakompanija, nes ji turbūt labiausiai iš visų rūpinasi keleivių saugumu. Kai esi Izraelio avialinija, kitaip matyt neišeina. Kai šitaip nudažytas lėktuvas pirmą kartą leidosi Vilniuje, prie vieno lėktuvų stebėtojo, fotografavusio nusileidimą kažkur iš Liepkalnio, priėjo nežinia kokios tarnybos pareigūnai ir visas nuotraukas ištrynė.

O dabar kiek pozityviau, pažiūrėkime į kryptis, kuriomis Lietuvos turizmui reikia eiti.

Continue reading

Tagged , , , , , , , , , , , , , ,

Kodėl žmonės bijo skraidyti lėktuvais?

Yra daugybė žmonių, kurie bijo skraidyti lėktuvais. Dennisas Bergkampas ir Larsas Von Trieras yra tik pati viršūnėlė – pirmasis nežaisdavo mačų išvykoje, jeigu jie nebūdavo pasiekiami žemės transportu, antrasis sukūrė visą krūvą filmų apie Ameriką, nors ten niekada nesilankė – be to, dar ir nufilmavo juos ne Amerikoje. Čia aišku jau išskirtiniai atvejai, rimti psichologiniai sutrikimai.

Genialūs menininkai kažkaip dažnokai turi vienokių ar kitokių psichologinių problemų. Gal todėl jie ir genialūs.

Genialūs menininkai kažkaip dažnokai turi vienokių ar kitokių psichologinių problemų. Gal todėl jie ir genialūs.

Bet ir daugeliui kitų skraidančiųjų kažkas pilve kirba. Galbūt tik kylant, leidžiantis ir per turbulenciją, tačiau kirba.

Aiškiai dauguma būsite girdėję, kad lėktuvas yra saugiausia transporto priemonė iš visų. Na, čia tiesa tik iš dalies, viskas priklauso nuo to, kaip matuosi. Jeigu žiūrėsime į žmonių nukeliautus kilometrus, tai kelionės oru vienareikšmiškai laimi. Tarkime, iš Londono į Pekiną neabejotinai yra žymiai saugiau keliauti lėktuvu negu automobiliu. Bet šitoks matavimas yra truputį panašus į juokelį, kad jeigu viena moteris kūdikį išnešioti užtrunka 9 mėnesius, tai 9 moterys tai galėtų padaryti vos per mėnesį. Skristi saugiau yra iš tiesų vien dėl to, kad tai trunka gerokai trumpiau, o kur dar tai, kad nuskraidinusios 100 keleivių 1000 km avialinijos mėgsta teigti, kad štai be jokių incidentų įveikti 100 000 km. Ne, skraidymas nėra taip jau žymiai saugiau už antžeminį transportą. Pats savaime jis ko gero dar ir yra kur kas nesaugesnis, nes visos nerealiai sudėtingos ir brangios saugumo procedūros, super aukšti reikalavimai pilotams ir t.t. nebūtų atsiradę šiaip sau, iš dyko buvimo. Jeigu reikalavimai vairuotojams ir jų automobiliams būtų panašiai užkelti, turbūt apie jokius eismo įvykius neišgirstume gyvenime. Čia, beje, yra ir viena iš esminių priežasčių, kodėl plačiai naudojamų skraidančių automobilių, kuriuos paminėti būdavo kiekvieno XX a. fantasto garbės reikalas, vis dar nėra ir greitai nebus. Jeigu kasdien tiek nesąmonių pridarome su paprastu automobiliu kvailiausiose situacijose, kas bebus, kai jis dar ir skraidys?

Continue reading

11 kvailiausių lietuviškų klausimų ir komentarų apie aviacijos verslą

Internetuose juokai apie tai, kaip lietuviai stovi pusvalandį eilėje prie lėktuvo  ar ploja jam nusileidus yra nudrožti labiau už dažno daugiabučio kieme kelerius metus stovintį nepriklausomybės pradžioje importuotą opelį nuleistomis padangomis. Iš tiesų tai net nėra kažko ypatingo, iš ko čia juoktis – kokie pietų europiečiai puikiausiai stovi tose pačiose eilėse prie Ryanair skrydžio ir taip pat ploja nusileidę, o tie patys lietuviai Lufthansos ar SAS skrydžiuose nieko panašaus nedaro. Čia matyt labiau ne tautinis bruožas, o išdava to, kaip dažnai ir kokiais reikalais skraidai, taigi – ar tau skrydis yra metų įvykis, ar ne. Lietuvos piliečiai, palyginti su tomis šalimis, kurios laisvos asmenine ir ekonomine prasme buvo ilgiau, skraido tikrai mažiau, tad ir ploja bei eilėse stovi daugiau.

Ispanai irgi stovi eilėje prie Ryanair laipinimo.

Google paieškoje suvedus „Ryanair queue“ ispanai kažkodėl pirmiau negu lietuviai.

Kas yra žymiai blogiau – tie išsilavinę ir kultūringi,  net po baisoko nusileidimo prastomis oro sąlygomis tiesiog iš principo neplojantys žmonės apie aviaciją ir su tuo susijusį verslą nusišneka nė kiek ne mažiau negu eilinis Ryanair klientas. Matote, jie tikrai manosi apie tai žinantys viską, nes juk taip dažnai skraido, gal netgi kartą per mėnesį. Ir jie būtinai tuo savo išmanymu ir įžvalgomis nori pasidalinti, kartais su bendrakeleiviais, kartais kur nors viešojoje erdvėje, Facebooke ar kad ir kokio naujienų portalo komentaruose. Blogiausia, kai tai daro žmonės, kurie sėdi ministerijoje ar kokiame ten turizmo versle, ir tikrai turėtų žinoti geriau, bet nežino, ir vis tiek komentuoja.

Nesakau, kad esu kažin koks aviacijos biznio ekspertas, bet gana nuosekliai domėjausi visu tuo, kas vyko šioje srityje po to, kai 2009 m. bankrutavo flyLAL, padarydama Vilniaus oro uostui 40% metinį keleivių skaičiaus smukimą. Taigi, nusprendžiau, kad visokiems Lietuvoje populiariems kvailiems klausimams ir komentarams, ar jie būtų labiausiai paplitę tarp „paprastų žmonių“, ar tarp nuolatinių skraidytojų, verta padaryti paaiškinamąjį atsakymų sąrašą. Jeigu kas nors jums pasakys kurią nors iš šitų nesąmonių, atsiųskite jiems nuorodą. Ypač visokiems valstybės tarnautojams, kurių darbas yra tokių nesąmonių negalvoti ir nekalbėti.

Continue reading

Tagged , , , , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos