Internetuose juokai apie tai, kaip lietuviai stovi pusvalandį eilėje prie lėktuvo ar ploja jam nusileidus yra nudrožti labiau už dažno daugiabučio kieme kelerius metus stovintį nepriklausomybės pradžioje importuotą opelį nuleistomis padangomis. Iš tiesų tai net nėra kažko ypatingo, iš ko čia juoktis – kokie pietų europiečiai puikiausiai stovi tose pačiose eilėse prie Ryanair skrydžio ir taip pat ploja nusileidę, o tie patys lietuviai Lufthansos ar SAS skrydžiuose nieko panašaus nedaro. Čia matyt labiau ne tautinis bruožas, o išdava to, kaip dažnai ir kokiais reikalais skraidai, taigi – ar tau skrydis yra metų įvykis, ar ne. Lietuvos piliečiai, palyginti su tomis šalimis, kurios laisvos asmenine ir ekonomine prasme buvo ilgiau, skraido tikrai mažiau, tad ir ploja bei eilėse stovi daugiau.
Google paieškoje suvedus „Ryanair queue“ ispanai kažkodėl pirmiau negu lietuviai.
Kas yra žymiai blogiau – tie išsilavinę ir kultūringi, net po baisoko nusileidimo prastomis oro sąlygomis tiesiog iš principo neplojantys žmonės apie aviaciją ir su tuo susijusį verslą nusišneka nė kiek ne mažiau negu eilinis Ryanair klientas. Matote, jie tikrai manosi apie tai žinantys viską, nes juk taip dažnai skraido, gal netgi kartą per mėnesį. Ir jie būtinai tuo savo išmanymu ir įžvalgomis nori pasidalinti, kartais su bendrakeleiviais, kartais kur nors viešojoje erdvėje, Facebooke ar kad ir kokio naujienų portalo komentaruose. Blogiausia, kai tai daro žmonės, kurie sėdi ministerijoje ar kokiame ten turizmo versle, ir tikrai turėtų žinoti geriau, bet nežino, ir vis tiek komentuoja.
Nesakau, kad esu kažin koks aviacijos biznio ekspertas, bet gana nuosekliai domėjausi visu tuo, kas vyko šioje srityje po to, kai 2009 m. bankrutavo flyLAL, padarydama Vilniaus oro uostui 40% metinį keleivių skaičiaus smukimą. Taigi, nusprendžiau, kad visokiems Lietuvoje populiariems kvailiems klausimams ir komentarams, ar jie būtų labiausiai paplitę tarp „paprastų žmonių“, ar tarp nuolatinių skraidytojų, verta padaryti paaiškinamąjį atsakymų sąrašą. Jeigu kas nors jums pasakys kurią nors iš šitų nesąmonių, atsiųskite jiems nuorodą. Ypač visokiems valstybės tarnautojams, kurių darbas yra tokių nesąmonių negalvoti ir nekalbėti.
